*lgiausio letargo miego atvejis užregistruotas Gineso rekordų knygoje. 1954 m. Mogiliovo kaimo gyventoja Nadežda Lebedina po ginčo su vyru užmigo ir atsibudo tik 1974 m. Gydytojai nustatė, kad ji visiškai sveika.
*1976 m. vieno Serbijos miestelio lavoninėje sargą ištiko širdies smūgis, kai vienas numirėlis staiga atsisėdo ir paprašė užrūkyti.
*Praėjusio šimtmečio pab. Anglijoje buvo sukurtas aparatas, sugebantis fiksuoti silpniausius širdies elektrinius impulsus. Per pirmąjį bandymą lavoninėje tarp mirusiųjų buvo aptikta dar gyva mergina.
*1880 m. Hamburge buvo siūloma į karstą dėti veido srityje tvirtinamą vamzdelį, kad atsigavęs žmogus galėtų kvėpuoti. Prie rankų ir kojų buvo rišamos virvelės, sujungtos su varpeliu. „Numirėliui“ pasijudinus, signalą turėjo išgirsti kapinių sargas ir nedelsiant atkasti kapą. Mūsų laikais į karstus tam tikslui kartais deda mobiliuosius telefonus.
*Italų poetas Frančeskas Petrarka, gyvenęs XIV a., būdamas 40-ies sunkiai susirgo. Kartą jis neteko sąmonės, jį palaikė mirusiu ir ruošėsi palaidoti. Petrarka nubudo, kai jo karstas stovėjo ant laidojimo duobės krašto ir dar pragyveno 30 metų.
*Nikolajus Gogolis po mylimos moters mirties susirgo ir jau nebeatsigavo. Jį palaidojo vienuolyno kapinėse. Kai 1931 m. nusprendė kapines panaikinti ir ekshumavo N.Gogolio kūną, šis gulėjo ant šono, o karsto vidaus apmušalai buvo sudraskyti.
*Literatūroje yra aprašyta ypač retų atvejų, kai miegas trukęs daug metų (18, 20, net 57). Pvz., Prancūzijoje buvo atvejis, kai 4 metų mergaitė išsigandusi apalpo ir užmigo 18-ai metų. Miegant jos psichika nesivystė – pabudusi ji paprašė lėlės.
Ką manote?